"Rushdie plunksnai priklausąs pasaulio literatūros šedevras, kuriame susipina vieno žmogaus ir visos šalies - Indijos likimas. Groteskiška XX a. Indijos alegorija pasakoja apie "Vidurnakčio vaikus", gimusius vidurnaktį, kai buvo paskelbta šalies nepriklausomybė. Šis romanas susilaukė milžiniško pasisekimo pasaulyje ir išverstas maždaug į 30 kalbų."
Jau kurį laiką sėdžiu priešais tuščią lapą ir bandau sudėlioti mintis į vietas. Kad ir kaip aš mylėčiau šį rašytoją, su jo kuriamu vidiniu pasauliu, alegorijomis, istorinių ir politinių įvykių mišraine, šeimos tragedijomis ir magiškuoju realizmu, bet man nelabai sekasi perskaičius jo knygą išsakyti tai ką aš jaučiu ir tai ką ji man paliko. Jei "Paskutinis Mauro atodūsis" be galo sužavėjo, "Šėtoniškos eilės" suglumino ir iškėlė be proto daug klausimų, "Florencijos kerėtoja" nuvylė, o "Fury" (Įniršis) pribloškė, tai šis romanas paliko vien sumišusius jausmus.
Autoriui knygos idėja gimė jo kelionės po Indija metu. Už pirmojo romano "Grimus" (Grimusas) gautą honorarą, autorius kuo pigiau ir kuo ilgiau pakeliauti po Indiją, savo visuma patirti ir išgyventi šią šalį. Ta patirtis neliko nepastebėta, ją įvertino ne tik skaitytojai, bet ir kritikai. 1981m. Salman Rushdie laimi Booker premiją už šį romaną, o 1993 ir 2008m. ši knyga yra išrenkama kaip geriausia knyga iš visų knygų apdovanotų Booker premija.
"Vidurnakčio vaikai" - tai nuostabi ir kerinti šeimos saga, šalies istorijos ir politinių peripetijų samplaika, žmonių gyvenimai - žmogiškosios komedijos reinkarnacija su jos spalvingais, ryškiais ir nepamirštamais personažais. Tai Saleem Sinai (nežinau kokia lietuviško vertimo transliteracija) istorija. Jis gimė vidurnaktį, kurį Indijos šalis tampa nepriklausoma. Su juo kartu tą įsimenama naktį tarp dvyliktos ir pirmos gimsta dar 1000 vaikų. Jis nėra paprastas vaikas. Gimęs tokią stebuklingą naktį jis apdovanojamas telepatinėmis galiomis, kurių dėka jis gali susijungti su kitais jo likimo vaikais, kurie turi tokias pačias galias. Jo gyvenimas yra neatskiriamai susijęs su jo tautos gyvenimu. Šio nepaprasto berniuko gyvenimo istorija - tai sūkurys nesėkmių ir laimėjimų, kurie atkartoja šiuolaikinės Indijos sunkmetį ir šlovę.
Šis romanas - pats geriausias ir gardžiausias čatnis, kuriame užkonservuotas laikas ir istorija, o visa tai pagardinta nuostabiausia puokšte pačių geriausių indiškų prieskonių, kvapų ir spalvų.
Romanas reikšmingiausias ir vienas geriausių autoriaus bibliografijoje.
Pradžioje šią knygą tiesiog ryte rijau didžiuliais kąsniais, bet net neįpusėjus pasidarė labai sprangu, tad teko mažinti porcijas, kad knyga būtų tikras pasimėgavimas, o ne kančia.
"Vidurnakčio vaikai" - lyg memorialinis paminklas Indijos istorijai, likimui, papročiams ir kultūrai.
Drąsiai traukiu šį kūrinį
į must read in your lifetime sąrašus.
Rekomenduoju visiems ir siūlau gardžiuotis nedidelėmis porcijomis, nes dėl viso ko gausos labai lengva paspringti.
2012 metais turėtų pasirodyti filmas "Vidurnakčio vaikai' pastatytas pagal šią knygą. Filmo režisierius Deepa Mehta, o Saleem Sinai vaidmenį atliks Satya Bhabha. Vardas neištariamas, bet pats visai simpatiškas :)
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Alma Littera
Metai: 1999
Apimtis: 584
Originalus pavadinimas: Midnight's children
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą