"„Vargingi kūnai“: Londonas, karta, užaugusi tarp dviejų pasaulinių karų: „prarastosios kartos“ vaikai. Aukštuomenės grietinėlei, pašėlusiam auksiniam jaunimui nerūpi niekas daugiau, išskyrus linksmybes, paskalas ir nuotykius. Kūnas yra mirtingas ir vargingas, todėl reikia stačia galva nerti į vakarėlių šurmulį, taurių skambesį, šampano purslus iš pat ryto ir svaigulingą siautulį. Romanas kaip šokis ant bedugnės krašto: personažai, nesuvokdami savo pačių komiškumo, nesupranta, tik nujaučia, kad viskas trapu ir pasmerkta. Kad jų nerūpestingas gyvenimas tuoj baigsis. Viskas persmelkta nepakartojamu Evelyno Waugh sarkazmu, britiška iki kaulų smegenų ir nepaprastai juokinga. O ką reiškia „Vargingi kūnai“? Tai, kad šis siautulys kyla iš sutrikimo ir desperacijos. Kūnas vargingas, o garbingu jis taps tik tada, kai bus pakeistas Viešpaties. Taip pavadintas pagal Šv. Rašto citatą, romanas įkūnija ne tik unikalią Evelyno Waugh ironiją, bet ir jo rūpestį tuo, kas gyvenime svarbiausia – kiekvieno iš mūsų siela."Tikrai patiko. Nors neapžavėjo, bet skaityti buvo tikras malonumas. Gal kiek pradžia pasirodė nuobodi ir keistoka, bet įvykiams rutuliojantis darėsi vis įdomiau skaityti.
Kadangi skaičiau anglų kalba, tai buvo kiek sunku, kol adaptavausi prie kitoniškos, senesnės kalbos. Nes vietomis buvo išsireiškimai, kuriuos iš pradžių buvo sunkoka suprasti.
Na o taip pat subtilus angliškas humoras ir juokeliai, veikėjų komiškumas, beprotiški veiksmai, nerūpestingumas ir neatsakingumas vienas kita papildo.
Vienu žodžiu man ji pasirodė verta dėmesio.
Vertinimas: 4/5
Leidėjas: Tyto Alba
Metai: 2010
Puslapių skaičius: 238
Originalus pavadinimas: Decline and Fall
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą