"Išgelbėtas iš šiukšlių konteinerio Manhatano Aukštutiniame Vest Saide, dienoraštis prikelia naujam gyvenimui kerintį, užmirštą nepaprastos jaunos moters pasaulį.
Verčiant trapius dienoraščio puslapius, pavergia drąsi jauna mergina, jos slapčiausios mintys ir jausmai. Kas buvo ta miela inženiu, dievinusi Baudelaire’o ir Jane’s Austen kūrybą, degusi nuo meninės aistros, ne pagal savo metus seksualiai smalsi, viena keliavusi į Romą, Paryžių ir Londoną?
Pažadinantis vaizduotę ir kerintis "Dienoraštis raudonos odos viršeliais" atkuria praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio Niujorko romantiką ir spindesį, bohemišką gyvenimą, rafinuotumą ir viltis. Jame intriguojančiai atskleidžiama tikra labai anksti subrendusios jaunos moters, išdrįsusios sekti paskui savo svajones, istorija."
Kada knygyne ją pavarčiau ji mane kažkodėl labai patraukė ne tik savo aprašymu, bet ir įdėtomis nuotraukomis. Pradėjusi skaityti ją supratau, kad nenusivilsiu šią knyga. O pabaigusi jaučiuosi gavusi šiokių tokių žinių ir pagyvenusi praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio New York’e.
Knyga ne šedevras, kartais jaučiamas publicistinis stilius (autorė žurnalistė), bet vis tik gana vaizdžiai ir cikliškai viskas pateikta. Nenusivyliau.
Knygos autorė išėjusi iš namų pamato netoli konteinerių suversta šimtmečio pradžios lagaminų krūvas. Ir tiesiog smalsumo vedama įlenda į tą krūva pasidairyti, paieškoti gabalėlį praėjusios istorijos. Tarp skrybėlių su plunksnomis, oranžinio palto ir visokių kitokių senienų ji suranda nutrintos ir trupančios odos dienoraštį, kuriame yra iškarpa iš laikraščio su dienoraščio autorės nuotrauka ir telegrama jai nuo mylimojo. Po kelių metų ji vis tik suranda dienoraščio autorę, kuri yra gyva iki šių dienų ir kuriai tuo metu kai knyga išėjo buvo 93 m. (dabar paskaičiavus jai turėtų būti 95 m.)Taip ir gimsta šį knyga. Yra prikeliamas vieno žmogaus gyvenimas.
Dienoraščio herojė yra pilna gyvenimo džiaugsmo, pilna veiklos, siekių, tikslų ir perspektyvų. Ji myli muzika, tapo, ryte ryja knygas, žavisi teatru ir atsiradusiu kinu. Ji trykšta jaunatve. Rašo eilėraščius ir apsakymus ir pilna širdimi myli. Ji tampa redaktorė vieno koledžo literatūrinio žurnalo, jos namuose renkasi bohemiška draugija, kur jie kalbasi apie meną, literatūrą, muziką ir politiką, kur jie svajoja išvykti į kelionę į Europą, kuri pagimdė tiek didžių menininkų. Beja, dienoraščio herojei tai pavyksta ir ji aplanko Angliją, Prancūziją ir Italiją.
Tai ne tik vieno žmogaus istorija. Tai kartos istorija, kuri pagimdė ne vieną žymų literatūros veikėją. Tai kino pradžia. Tai pasakojimas apie maištaujančia bohemišką kartą, kuri nepasotinamai godžiai ryja knygas, lankosi teatre, tapo, svajoja ir meldžiasi James Joyce ‘Ulisui’, kuris Amerikoje 1932 m. buvo uždraustas ir į šalį patekdavo kontrabanda, kurį po to visi patyliukais pasislėpę skaitydavo.
Man patiko. Beja, gal knyga daug meninės vertės ir neturi, bet istorinių žinių nemažai pateikia.
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Jotema
Metai: 2010
Apimtis: 336
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą