"Paprastai kontrabosus orkestre užgožia kiti instrumentai, jiems nerašomos solo partijos, nebent koks duetas. Muzikanto gyvenime kontrabosas – ir jo mylimoji, ir draugas, ir priešas, ir kliuvinys paties pasirinktame kelyje. Patrickas Süskindas meniškai pateikia eilinio piliečio portretą, o per jį – socialinę analizę, farsą ir visuomenės komiškumą kaip įtemptą stryką, kuris monologiškai ir ryžtingai griežia pagal žmonių bendravimo ir tarpusavio žaidimų virpesius.„Ko iki šiol nesukūrė nė vienas kompozitorius, dabar parašė rašytojas: visą vakarą trunkantį kūrinį kontrabosininkui. Tai meno kūrinys, šioje srityje priklausantis geriausiems, kuriuos pastaruoju metu išvydome mūsų scenose.“
Dieter Schnabel
Premjera įvyko 1981 m. Miunchene. Pastaraisiais metais tai dažniausiai statoma pjesė vokiškai kalbančių šalių scenose. Išversta į daugiau kaip dvidešimt kalbų. 2005 metais pastatyta ir Lietuvoje."
Per valandžiuke perskaičiau šią pjesę - monologą. Bet su tokiu pasimėgavimu ir malonumu kaip niekad. Tai intelektualioji literatūra, su didele išliekamąja verte.
Autorius labai meniškai perteikia per personažą socialinę analizę, farsą ir visuomenės komiškumą. Pats personažas lyg ir susilieja su savo instrumentu - kontrabosu, kuriuo jis groja valstybiniame orkestre. Toks pat vienišas ir nustumtas į patį galą, kaip ir orkestre kontrabosai yra nustumiami į patį galą, ir niekada jam neskirta sužibėti groti solo.
Per muzika, garsus, istorija perteikiama kas svarbiausia, pasakomas ir iliustruojama visa personažo istorija, jo nusivylimas ir jausmai.
Labai jausmingas, nuotaikingas, be galo vaizdingas, gražus ir nuoširdus, muzikalus ir tiesiog skambantis kūrinys.
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2006
Apimtis: 72
Skaityta: "Контрабас"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą