"Kuri iš dviejų papūgų įkvėpė Floberą parašyti vieną geriausių savo kūrinių? Kodėl garsiausiame rašytojo romane nuolat kinta pagrindinės herojės Emos Bovari akių spalva? Kas siejo Floberą ir jo dukterėčios guvernantę Džuljetą Herbert? Kokie žvėrys tūnojo Flobero bestiariume? Ir kodėl šios smulkmenos taip rūpi mįslingajam knygos pasakotojui, į pensiją išėjusiam gydytojui Džefriui Breitveitui, kurio gyvenimas ir paslaptys pamažu skleidžiasi verčiant knygos puslapius...
Knygos autorius Julianas Barnesas kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano Renesanso architektu, o jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce’o ir Milano Kunderos kūriniais. Garsiojoje savo knygoje Flobero papūga jis į vieną audinį suaudžia faktus ir fikciją. Laviruodamas tarp romano, biografijos ir literatūros kritikos žanrų, sukuria įtraukiantį ir itin originalų detektyvinių elementų kupiną pasakojimą apie rašytojais ir jų kūriniais apsėstus skaitytojus, apie meną ir tai, kaip jis veikia gyvenimą, apie meilę, aistras bei išdavystes – ir literatūrines, ir labai tikroviškas... "
Žinojau, kad gera knyga, kai paėmiau į rankas irgi daug tikėjausi, bet gavau daug daug daugiau nei įsivaizdavau. Iki šiol galva ūžia nuo minčių, nors knygą jau vakar pabaigiau.
Negalima pavadinti tai biografiniu romanu, nes jame faktai susipina su išmone. Nors knyga ir skirta rašytojui Gustave Flaubert, kuris yra romanų 'Ponia Bovali', 'Jausmų ugdymas', 'Naivi širdis' ir kt. autorius.
"Giustavas įsivaizdavo save kaip laukinį žvėrį – jam patikdavo lyginti save su baltuoju lokiu, nepasiekiamu ir vienišu. Aš jam antrinau ir netgi vadindavau jį Amerikos prerijų buivolu, bet iš tikrųjų jis, ko gero, buvo tik papūga."
Autorius pateikia ne tiek biografinius duomenis, kiek bando analizuoti Flobero kūrinius, iš kur jis sėmėsi įkvėpimo juos rašant, kokios reakcijos jie sulaukė iš skaitytojų, ką rašė kritikai. Lyg bandoma prikelti praeitį...
"Kartais praeitis - nepagaunama kaip vėjas, kartais slapta tūnanti - kaip lokys irštvoje, o kartais - tiesiog kaip ryškiaspalvė papūga, pašaipiomis akutėmis dėbsanti į tave iš miško glūdumos."
Tai romanas apie knygas, apie to laikmečio literatūrą, kritiką, literatų gyvenimą ir linksmybes, mokėjimą įžvelgti tai kas paslėpta tarp eilučių arba ko visai ten net nėra.
"Svarbu ne tai kas pastatyta, o tai, kas nugriauta.
Svarbu ne namai, o tarpai tarp jų.
Svarbu ne tos gatvės, kurios yra, o tos, kurių jau nebėra."
Knyga labai įvairiapusiška, daugialypė ir daugiasluoksnė, įžvalgūs pastebėjimai, šmaikšti kritika, įdomūs palyginimai ir išvedžiojimai. Labai patiko kaip viskas pateikta, stilius. Tiesiog mėgavausi kiekvienu sakinių. Buvo labai lengva ir skanu skaityti ir vis norisi grįžti prie jos.
"Meno kūrinys yra piramidė, be naudos stovinti dykumoje: šakalai myžčioja jos papėdėje, o buržua rabždinasi į jos viršūnę."
Drąsiai rekomenduoju!
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Baltos lankos
Metai: 2011
Apimtis: 269
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą