"A book must be the axe for the frozen sea inside us"

Franz Kafka



2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Malgorzata Saramonowicz "Veidrodžiai"

"Jei parašytum, kad tai detektyvinė istorija, apgautum skaitytoją. Jei parašytum, kad visai ne detektyvas – irgi apgautum.

Tai pasakojimas apie tiesą, kurią regi mūsų veidrodžiai. Verčiau jau neregėtų ir nepasakotų, kas esame iš tiesų, kai jaučiamės tikri, kai niekas mūsų nemato. Nemeluokime veidrodžiui – juk nepatikės. Ir neturėkime vilties jame išvysti savo iliuzijas. Nepavyks.

Grožis nublanksta, ateina senatvė ir mirties baimė. Autorė užsimena apie eutanaziją.

„Esu veidrodis. Turiu viską prisiminti. Kiekvieną šypseną. Kiekvieną brūkštelėjimą tušu per blakstienas. Kiekvieną suknelę. Šukuoseną. Laikraštį. Kiekvieną į albumą įdėtą pašto ženklą. Visa tai manyje glūdi. Moku būti tik tuo, ką matau.“ "


Knyga apie tiesą, kurią mes mes bandome nuslėpti nuo kitų ir nuo savęs pačių. Šį pasakojimą pasakoja ne asmuo ar koks kitas gyvas sutvėrimas, o pats paprasčiausias veidrodis. Kuris nebylus kabo ant kiekvieno iš mūsų sienos. Kuris nebyliai seka ir stebi mūsų gyvenimą, kaip mes senėjam, mūsų laimes ir nelaimes. Kad ir kaip lengvai mes galime apgauti aplinkinius užsidėję veidmainystės kaukę, veidrodžio niekada neapgausi. Tik tai jis žino visas mūsų paslaptis. Ir nereikia viltis jame išvysti savo iliuzijas, nes to niekada nebus. Tik realybė, kad ir kokia ji karti ir negraži bebūtų. Grožis nublanksta, ateina senatvė ir mirtis kvėpuoja į nugarą.

Knyga parašyta dienoraščio forma. Ją sudaro 3 veiksmai. Tai pasakojimas apie vieną merginą - moterį ir jos paslaptis. Buvo 1939 m. kuomet jaunyste tryško ir žibėjo. Buvo pilna jėgų ir svajonių. Turėjo viską, įdomų darbą, studijas ir slaugė tris senutes. Bet štai kuomet išduoda meilė ir pradedi nekęsti visų moterų, nes juose tik įžvelgi grėsmę, tuomet ir atsliūkina pagieža ir noras keršyti. Paslaptingai viena po kitos miršta senutės, tačiau prasideda karas ir jau niekas nebesiaiškina jų mirties aplinkybių.
Prabėgus beveik 60-čiai metai kažkada jauna ir graži heroje, susensta. Dabar ji ligota, irzli ir amžinai nepatenkinta senė. Dabar jau jai pačiai reikalinga slauga. Kartu su ja gyvena jauna ir graži studentė. Protinga, paslaugi ir be galo miela. Dėl to dar labiau pyktis ima ir didėja neapykanta. Tačiau praeities šmėkla niekur nedingsta, ji visuomet šalia, o veidrodis visada ją primena ir neleidžia užmiršti. Tačiau mirties baimė yra tokia didelė, kad visur ir visuomet matai grėsmę. O kur dar ta neapykanta moteriai, kuri kažkada nuviliojo jos mylimąjį. Ir štai atsiranda planas, jog geriau pašalinti tą grėsmę, nei su ja nuolatos gyventi.

Tai istorija su detektyviniais elementais. Labai gyvenimiška, originali ir paslaptinga.
Pati knyga, ne taip kaip jos viršelis, labai patiko. Kas žudė tas seneles buvo nesunku atspėti, bet štai motyvo iki pat pabaigos nesupratau, kol neperskaičiau detektyvo išvadų.

Vertinimas: 4/5
Leidėjas: Gimtasis žodis
Metai: 2010
Apimtis: 256

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą