"Šioje knygoje aprašiau savo senelės iš motinos pusės Enės Veb gyvenimą. Po Pirmojo pasaulinio karo ji išvyko į Indiją, o sulaukusi trisdešimties atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, pavadintoje Ranči, ir buvo ten iki pat Indijos nepriklausomybės paskelbimo. Paskui senelė buvo perkelta į psichiatrinę ligoninę Anglijoje, kur liko iki pat mirties 1985 metais. Kaip tik ten aš ją sutikau ir pažinau, o iki tol maniau, kad ji mirusi."
Tikra istorija parašyta gerai, įdomiai ir lengvai skaitėsi. Autorė papasakojo savo močiutės istorija, kuri ištekėjo ir išvažiavo į Indiją, kuri gana jauna pakliuvo į Ranči psichiatrinę ligoninę, o po Indijos nepriklausomybės paskelbimo buvo perkelta į Anglijos psichiatrine, kur autorė su ją ir susipažino.
Jauna, ambicinga, savimi pasitikinti, be galo mylinti gyvenimą anglė išteka už kareivio ir su juo iškeliauja į Indiją gyventi. Bet vos tik atvažiavusi sužino apie visus savo vyro nusižengimus ir supranta, kad su tai ne tas vyras, kuriuo galėtų pasitikėti ir mylėti. Kariniame miestelyje jinai susipažįsta su daktaru, kuris vadinamas juoduoju anglu, nes jis yra indas, kurias augo ir mokėsi Anglijoje ir save laikė anglu, ir įsimyli. Tačiau meile ne visada nugali viską, negali nugalėti rasinės diskriminacijos, neapykantos ir lyčių nelygybės. Tačiau kai nori viskas įmanoma ir nugalima.
Visi įvykiai vyksta po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet dar Indija buvo Britanijos kolonija, bet jau vyko politiniai sujudimai dėl Indijos nepriklausomybės. Amžinos rietenos ir pjautynės, žiaurumai ir nesutarimai tarp musulmonų ir induistų. O taip pat kastinė diskriminacija, moterų žeminimas ir diskriminavimas, baisūs kankinimai ir persekiojimai.
Knyga patiko, labai informatyvi ir labai vaizdingai vaizduoja Indija 3-iame dešimtmetyje. Rekomenduoju.
Vertinimas: 4/5
Leidėjas: Vaga
Metai: 2009
Apimtis: 336
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą