"Žmonija, sukrėsta dviejų pasaulinių karų… 12-metė mergaitė, iš Rusijos stepių nublokšta į Argentinos platybes…Tikra išlikimo istorija, pakerėjusi pasaulį. Pasaulyje, sukrėstame dviejų karų, mergaitė viena sugebėjo išgyventi palikta tėvų, nesuprasdama nė žodžio svetima kalba… Vienintelė užduotis, iš Rusijos stepių atsidūrus Argentinoje – išlikti. „ Į šį pasaulį ateiname vieni, todėl privalome patys skintis kelią ir savarankiškai pasirinkti, kuriuo iš daugybės eiti“, – dalijasi gyvenimo išmintimi senolė Olga. O ji turi ką papasakoti.
Nepaprastas Olgos kelias prasideda Romanovų dinastijos valdomoje Rusijoje. Kai mergaitei sukanka dvylika, svetimais savo krašte pasijutę tėvai nutaria palikti gimtinę ir viską, ką joje turėjo, netgi vieną iš dukrų. Laukia ilga, nuotykių kupina kelionė per Angliją ir Kanadą į egzotiškąją Argentiną. Ten šeima išsiskiria visiems laikams. Paauglė lieka nepažįstamame krašte be artimųjų, nemokėdama kalbos, žinodama tik viena – ji turi išlikti.
Gyvenimas nešykštėjo jai išbandymų, išsiskyrimų ir skaudžių netekčių, tačiau sustiprino tikėjimą, kad svarbiausia – pasitikėti savimi, svajoti ir mylėti. Jautri, pirmuoju asmeniu užrašyta tikra istorija tarsi melodingas upeliukas srūva per gyvenimo užtvankas, gaivindama užmirštus prosenelių atminimus ir skelbdama amžiną tiesą – kiekvienas savo laimę nešiojamės širdyje..."
Autorė pasakoja savo senelės gyvenimo istoriją, kurią ji jai papasakojo prieš pat mirtį. Istorija kupina permainų, džiaugsmo ir skausmo, žmonijos tragedijų. Ši knyga - tai tikrai nėra literatūrinis šedevras, bet ir nėra prastai parašyta. Mano manymu, parašyta gerai ir lyriškai. Į tekstą įtrauktą pamąstymų ir išvedžiojimų, nemažai istorinių faktų. Jaučiasi, kad autorė gerai išstudijavo šias temas - carinės Rusijos politika ir ekonomine padėtis XIX a. pab. ir XX a. pradž., carų šeimos gyvenimas iki jų žūties, to meto migracija ir emigrantų padėtis svetur, čiabuvių indėnų gyvenimas ir padėtis Argentinos pampose, Pirmas ir Antras Pasauliniai karai, XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonominė krizė Amerikoje ir kaip tai paveikė visą pasaulį.
Rašymo stilius ir dėstymas yra gana primityvus, bet man tai visai netrukdė. Vietomis autorė kartojasi, tai yra kelis kartus kartoja tuos pačius dalykus apie kuriuos jau rašė prieš tai. O svarbiausia, kad kartoja juos lygiais tokiais pačiais žodžiais ir sakiniais. Tas šiek tiek erzino.
Pasakojimas prasideda bekraštėse Rusijos platybėse XIX a. pab. Olga tuo metu dar buvo vaikas ir viską kas vyko aplinkui suvokė savaip. Ji suvokė, kad artėja kažkas siaubingo ir grėsmingo. Tėvas jai visuomet kartojo, kad jiems teks išvykti iš Rusijos, nes gyvenimas darosi vis sunkesnis, priespauda ir engimas vis auga, o ir pagal įstatymą rusų vokiečiai nebeturėjo teisė likti Rusijos teritorijoje.
Ne už ilgo jie emigruoja ir atsitiktinai, o gal labiau priverstinai privalo apsistoti nedraugiškoje ir nesvetingose Argentinos pampose. Bando vėl iš naujo kurti namus ir stotis ant kojų tik naujoje nežinomoje šalyje. Bet labai sunku susitaikyti su tuo, kad esi priverstas būti ten kur visai nenorėjai.
"Žmonės jokiu būdu neturėtų palikti savo gimtojo krašto ar šalies. Juo labiau - priverstinai. Jie lieka lyg augalai be šaknų, nuliūdę ir įskaudinti, nes tremtis neatima gimtosios kalbos neištrina atminties, prisiminimų ir jausmų."
Tačiau tai nebaisiausia ką jai tenka išgyventi. Ji prarado tėvynę ir gimtuosius namus, bet mato, kad su kiekviena diena praranda ir tėvą. Manto, kad jis kasdien vis liūdnesnis ir nekalbesnis, vis labiau užsidaro savame kiaute, vis labiau tolsta nuo jos. Praėjus kiek daugiau nei metams po įsikėlimo į naujus namus, tėvas vėl nutaria kelti sparnus ir grįžti į Europą. Deja, ji Olga priversta likti Argentinoje su seserimi ir jos vyru.
"Laimė - tai ne stotelė, kurią užteks pasiekti. Ji ne daiktas, ne apčiuopiamas horizontas. Laimė - būdas, kokiu keliaujame per gyvenimą. Jei ją vaikysimės, niekada nepasieksime. Ji tarsi mūsų šešėlis, kuris sprunka nuo mūsų, kai norime jį pačiupti. Tačiau ji pas mus ateina nejučia ir tada, kai mažiausiai tikimės."
Taigi, jau dvylikos metų jai tenka vienai pradėti savo gyvenimą svetimoje žemėje ir toli nuo tėvų globojančių rankų.Jai tenka išgyventi savo šeimos netektį, būti toli nuo to ką visa širdimi myli ir ko beprotiškai ilgisi. Jai daugiau niekada neteks susitikti su savo prarastais tėvais. Sunkiu darbu ji kūrė ir statė savo gyvenimą, surado meilę ir sukūrė šeimą.
"Kiekvienas mūsų esame neiššifruojamos ir daugiadugnės asmenybės, ir gyvena sekdami paskui savo svajones, trokšdami dideliais darbais paversti tikrove nors menkiausias jų. Kai kurie iš mūsų pasiekia finišą, aplink save skleisdami džiaugsmą, ramybę ir išmintį."
Istorija, kuri moko nepasiduoti, tikėti ir kurti, lipdyti po trupinėli savo gyvenimą savo pačių rankomis. Tik sunkus darbas padaro gyvenimą tikrą, tik savo prakaitu uždirbti pinigai yra tikri ir suteikia džiaugsmo. O tikroji gyvenimo prasmė yra tos sėklelės, kurias tu pasėji ir užaugini, ir kurių širdelėse tavo atminimas gyvens tol kol rusens jose gyvybė. Kad visą tai išsipildytų tereikia labai labai panorėti ir apie tai svajoti.
"Apie tai, ko trokšti galvok su didžiuliu užsidegimu. Ir tavo svajonė išsipildys."
Šitaip nuolat jai kartojo tėtis. Tai knyga apie stiprią moterį, apie naujų žemių užkariavimą, apie pasaulio siaubus ir kovą.
Knyga vietomis patiko, vietomis net sugraudindavo. Bet deja, buvo ir buvo erzinančių dalykų. Romanas skaitėsi labai lengvai ir greitai. Buvo įdomūs istoriniai intarpai ir gana informatyvūs.
Su rekomendacijomis susilaikysiu, bet kam patinka tikros istorijos apie tikras asmenybes turėtų visai patikti.
Vertinimas: 3/5
Leidėjas: Obuolys
Metai: 2011
Apimtis: 512
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą