Julian Barnes "The Sense of an Ending" (Pabaigos jausmas)

Šiek tiek buvo baugu imtis šios knygos. Vienas dalykas atsiliepimai apie ją labai prieštaringi - vieni giria, kiti peikia. Antras dalykas man labai patinka šis rašytojas ir baisu buvo nusivilti. O trečias dalykas, tai, kad aš dažnai nesutinku su Bookerio premijos komisija. Bijojau, kad nebūtų kaip su praėjusių metų knyga nugalėtoja. Bet šį kartą viskas buvo kitaip. Knyga įtraukė nuo pat pirmųjų eilučių. Skaitėsi lengvai ir greitai. Man užteko jos vos porai valandėlių. Knyga kažkiek priminė Iris Murdoch "Jūra, jūra..." (Alma littera, 1990, 2005 m.).
Patiko viskas - rašymo stilius, dėstymas, pati istorija ir jos rutuliojimas. Kaip visada autorius rašo su lengvu sarkazmu. Jo pastabus ir skvarbus žvilgsnis nieko nepraleidžia.
Kaip jau buvo kažkada minėta ši knyga yra 2011 metų Bookerio premijos laimėtoja. Ir mano manymu ji tikrai pelnytai gavo šį apdovanojimą. Nors buvo kilusios šiokios tokios diskusijos kokios apimties knygos galėtų ir turėtų laimėti šią premiją, bet mano manymu, esmė ne apimtyje, o turinyje.

Šioje knygoje autorius iškelia tokius klausimus, kaip ar galima pasitikėti savo prisiminimais, ar galime būti tikri savo mintimis, kaip tiksliai mes galime išanalizuoti ir įvertinti situaciją, ar teisingai mes vertiname ir priimame kitus žmones, kurie yra aplink mus. Mums brangius ir mylimus arba svetimus ir nepažįstamus, mums nemalonius žmones. Ar tikrai mes esame teisūs kai susidarome nuomonę apie kokį daiktą, veiksmą, poelgį ar žmogų. Visas mūsų gyvenimas yra paremtas šiomis interpretacijomis, kurios praeina pro mūsų vertinimo prizmę. Tačiau ne visada mes susimąstome ar nėra visa tai klaidinga. O jeigu visos mūsų mintys, apmąstymai, nusistatymai ir taisyklės yra klaidingos.

"When we are young, we invent different futures for ourselves; when we are old, we invent different pasts for other."
"Kai esame jauni, mes susikuriame skirtingas ateitys sau; kai esame vyresni, mes sukuriame skirtingas praeitys kitiems." (Čia yra mano pačios vertimas, labai atsiprašau, jei kur yra klaidų ir netikslumų).

Šis pasakojimas apie pagyvenusį vyrą, kuris prisiminimais grįžta į praeitį ir bando pažvelgti pro kitą prizmę į tuomet įvykusius įvykius, jo meilę Veronikai, į brangius jam žmones ir žmones su kuriais jis kažkada susidūrė. Jis prisimena savo audringą jaunystę ir šėliojimus. Bando sudėlioti viską į lentynėles, bet mūsų atmintis nėra tobula, joje yra begalės spragų, pervertinimų ir neįvertinimų.
Adrianas ir Tonis yra pažįstami nuo mokyklos. Kartu šėliojo, "kabino" merginas, skaitė knygas. Tik Adrianas buvo kiek rimtesnis, brandesnis, viską priimdavo ir vertindavo kiek kitaip nei kiti. Jie buvo pasižadėję visą gyvenimą išlikti draugais, tačiau po mokyklos jų keliai išsiskiria. Kiekvienas pasirenka skirtingą universitetą ir gyvenimu keliauja savu keliu. Studijuodamas Tonis sutinka savo meilę Veroniką. Jie pradeda susitikinėti, bet jų santykiams daug ko trūksta. Tonis prisiminimus apie savaitgalį, kuomet jis susipažino su Veronikos šeima, laiko žeminančiais ir nepageidaujamais. Ji lyg ir nepritampa jam. Jų santykiai nutrūksta. Kuomet jis sužino apie Veronikos ir Adriano santykius, jis bando gyventi toliau ir kurti savo ateitį. Po kurio laiko jį pasiekia siaubinga žinia apie Adrianą. Bet jis ir toliau lipdo savo gyvenimą - veda, susilaukia dukters, išgyvena skyrybas. Sulaukus 60-ies jis gauna laišką, kad Veronikos mama savo palikime paliko jam 500 svarų ir Adriano dienoraštį. Tonis pasiryžta išsiaiškinti, kas gi iš tiesų nutiko šiems žmonėms, bet gilinantis į visą tai, jis pradeda abejoti savo prisiminimų autentiškumu. Visa jo istorija ir gyvenimas buvo interpretuotas ir pagrąžintas jo pasąmonėje.

"...the history that happens underneath our noses ought to be the clearest, and yet it's the most deliquescent."
"...gyvenimas prabėgantis po mūsų nosimis turėtų būti įsimenamas ryškiausiai, bet vis dėl to atsiminimai apie jį yra labiausiai migloti."

Bandymas išsiaiškinti išsiaiškinti artimų draugų likimus, jis nuolat užduoda sau klausimą ar jis nesuvaidino lemtingos rolės jų likimuose, ar tikrai nesugriovė jų gyvenimų, jų svajonių ir planų.
Kas tai istorija? Ar tikrai viskas buvo taip, kaip parašyta knygose.

"History that certainly produced at the point where the imperfections of memory meet the inadequacies of documentation."
"Istorija gimsta tenai, kur susitinka atminties netobulumai su rašytinių šaltinių neatitikimais."

Knyga užburia ir įtraukia, sukuria ypatinga nuotaiką. Tiesiog stebiesi autoriaus įžvalgumu, proto skvarbumu ir plunksnos meistriškumu.
Tikrai labai rekomenduoju ją perskaityti ir viliuosi, kad greitu laiku, kurį nors iš leidyklų, apsiims ją versti. Kaip sakoma I'm looking forward...


Vertinimas: 5+/5
Leidykla: Jonathan Cape
Metai: 2011
Apimtis: 160