"Eva Eliot - sėkmingai dirbanti psichoterapeutė, mylinti žmona ir mama. Tačiau jos laimė sukurta ant savo pačios melo.Kadaise, būdama jauna ir lengvai pažeidžiama, Sesilė Vilks priėmė nekaltą sprendimą, kuris vieną tamsią naktį įvėlė ją į sąmokslą su neįsivaizduojamomis pasekmėmis. Tąnakt gimdydama mirė gubernatoriaus žmona, o jos kūdikį ryžosi auginti Sesilė...
Po dvidešimt aštuonerių metų aptikti gubernatoriaus žmonos Ženevjevos Rasel palaikai priverčia prisiminti tuos šiurpius įvykius. Žmogžudystės šešėlis krinta ant nekalto vyro.
Sesilė žino, kas įvyko tąnakt. Tačiau papasakodama tiesą ji turėtų prisipažinti šeimai esanti ne ta, kuo dedasi, o tylėdama pasmerktų nekaltą žmogų myriop."
Tai antroji šios autorės knyga ir labiausiai patikusi. Joje geriau ir įdomiau sukurta ir atskleista istorija bei įtampa, o taip pat įdomesnis pamokymas tarp eilučių. Puslapiai tiesiog tirpte tirpo, nors ir skaičiau ją su pertraukomis. Vis atsirasdavo kažkas svarbesnio. Skaitant tikrai neteko nei nuobodžiauti nei žiovauti.
Tai gyvenimiška istorija, skaudi ir pamokanti. Vietomis graudi, vietomis labai naivi, vietomis beprotiškai teisuoliška, o vietomis aistringa ir kupina meilės, tikėjimo bei vilties. Netrūko nieko - įtampos, dramatizmo, egoizmo ir teisybės. Istorija gerai parašyta. Patiko rašymo stilius ir istorijos rutuliojimas.
Jaunutė, naivi šešiolikmetė, iš kurios gyvenimas atėmė patį brangiausią žmogų jos gyvenime, bet kuriai pats gyvenimas yra viena didelė galimybė. Ji besąlygiškai tiki, kad labai panorėjusi visos svajonės pildosi. Tačiau viduje ji jaučiasi labai mažytė ir pažeidžiama, kuriai reikia meilės ir globos kaip oro. Tačiau meilė ir aklas pasitikėjimas atima sveiką protą ir įstumia į sąmokslą. Per vieną naktį visas jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Ji praregi ir kas iš pradžių atrodė nekalta ir teisinga, per vieną naktį tapo pasibaisėtina ir neatleistina. Tą naktį jai teko suaugti ir gyventi su savo klaidos pasekmėmis. Suvokti kokia ji buvo vaikas ir lengvatikė, kad jos naivumu tiesiog buvo pasinaudota, o visa meilė ir gražūs žodžiai buvo reikalingi tik priviliojimui ir apkvailinimui.Ir štai dabar jai tenka savo naująjį gyvenimą kurti ant melo.
Po dvidešimt aštuonerių metų viskas iškyla viešumon. Atskleidžiamas jų padarytas nusikaltimas, tačiau visa kaltė suverčiama žmogui, kuris įviliojo ją į tas pinkles, pasinaudojo ir apgavo. Dabar jai tenka apsispręsti ar viešai prisipažinti ir papasakoti, kas iš tikrųjų nutiko tą tamsią ir lemtingą naktį, bet tuo pačiu sugriauti savo karjerą, savo artimų ir mylimų žmonių gyvenimus, ar palikti viską kaip yra ir žiūrėti kaip žmogus yra nuteisiamas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Kas svarbiau skaudi tiesa ar šeimos gerovė ir santarvė.
Nors stilius labai panašus į Jodi Picoult, bet man kažkodėl šios autorės knygos labiau patinka, labiau sudomina ir įtraukia. Tiesa, šioje knygoje buvo vienas dalykas, kuris kiek nervino. Tai aklas teisingumo siekimas nepaisant visko, negalvojant apie pasekmes. Aš suprantu, kad karti teisybė geriau nei saldus melas, tačiau ar visada gerai taip aklai tuo tikėti? Nežinau, ar sutikčiau su visais Evos teiginiais tuo klausimu, bet kiekvienas tikime sava tiesos ir teisingumo sąvoka.
Pabaiga kiek pagrąžinta. Kartais pagalvoju, jei tokia baisi tiesa iškyla apie tave ar tikrai visi artimi žmonės ir toliau tave palaikys ir pasitikės? Na bet gyvenimas yra gyvenimas, o knyga lieka knyga. Kaip bebūtų pabaigoje gėris nugalį blogį ir visi laimingai ir gražiai gyvena ir sugyvena.
O šiaip tikrai geras savaitgalio skaitinys.
Vertinimas: 4/5
Leidėjas: Alma littera
Metai: 2011
Apimtis: 448
Tai antroji šios autorės knyga ir labiausiai patikusi. Joje geriau ir įdomiau sukurta ir atskleista istorija bei įtampa, o taip pat įdomesnis pamokymas tarp eilučių. Puslapiai tiesiog tirpte tirpo, nors ir skaičiau ją su pertraukomis. Vis atsirasdavo kažkas svarbesnio. Skaitant tikrai neteko nei nuobodžiauti nei žiovauti.
Tai gyvenimiška istorija, skaudi ir pamokanti. Vietomis graudi, vietomis labai naivi, vietomis beprotiškai teisuoliška, o vietomis aistringa ir kupina meilės, tikėjimo bei vilties. Netrūko nieko - įtampos, dramatizmo, egoizmo ir teisybės. Istorija gerai parašyta. Patiko rašymo stilius ir istorijos rutuliojimas.
Jaunutė, naivi šešiolikmetė, iš kurios gyvenimas atėmė patį brangiausią žmogų jos gyvenime, bet kuriai pats gyvenimas yra viena didelė galimybė. Ji besąlygiškai tiki, kad labai panorėjusi visos svajonės pildosi. Tačiau viduje ji jaučiasi labai mažytė ir pažeidžiama, kuriai reikia meilės ir globos kaip oro. Tačiau meilė ir aklas pasitikėjimas atima sveiką protą ir įstumia į sąmokslą. Per vieną naktį visas jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Ji praregi ir kas iš pradžių atrodė nekalta ir teisinga, per vieną naktį tapo pasibaisėtina ir neatleistina. Tą naktį jai teko suaugti ir gyventi su savo klaidos pasekmėmis. Suvokti kokia ji buvo vaikas ir lengvatikė, kad jos naivumu tiesiog buvo pasinaudota, o visa meilė ir gražūs žodžiai buvo reikalingi tik priviliojimui ir apkvailinimui.Ir štai dabar jai tenka savo naująjį gyvenimą kurti ant melo.
Po dvidešimt aštuonerių metų viskas iškyla viešumon. Atskleidžiamas jų padarytas nusikaltimas, tačiau visa kaltė suverčiama žmogui, kuris įviliojo ją į tas pinkles, pasinaudojo ir apgavo. Dabar jai tenka apsispręsti ar viešai prisipažinti ir papasakoti, kas iš tikrųjų nutiko tą tamsią ir lemtingą naktį, bet tuo pačiu sugriauti savo karjerą, savo artimų ir mylimų žmonių gyvenimus, ar palikti viską kaip yra ir žiūrėti kaip žmogus yra nuteisiamas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Kas svarbiau skaudi tiesa ar šeimos gerovė ir santarvė.
Nors stilius labai panašus į Jodi Picoult, bet man kažkodėl šios autorės knygos labiau patinka, labiau sudomina ir įtraukia. Tiesa, šioje knygoje buvo vienas dalykas, kuris kiek nervino. Tai aklas teisingumo siekimas nepaisant visko, negalvojant apie pasekmes. Aš suprantu, kad karti teisybė geriau nei saldus melas, tačiau ar visada gerai taip aklai tuo tikėti? Nežinau, ar sutikčiau su visais Evos teiginiais tuo klausimu, bet kiekvienas tikime sava tiesos ir teisingumo sąvoka.
Pabaiga kiek pagrąžinta. Kartais pagalvoju, jei tokia baisi tiesa iškyla apie tave ar tikrai visi artimi žmonės ir toliau tave palaikys ir pasitikės? Na bet gyvenimas yra gyvenimas, o knyga lieka knyga. Kaip bebūtų pabaigoje gėris nugalį blogį ir visi laimingai ir gražiai gyvena ir sugyvena.
O šiaip tikrai geras savaitgalio skaitinys.
Vertinimas: 4/5
Leidėjas: Alma littera
Metai: 2011
Apimtis: 448
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą