"A book must be the axe for the frozen sea inside us"

Franz Kafka



2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Thor Vilhjalmsson "Pilkųjų samanų švytėjimas"

"Romanas „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (1986) – vienas įspūdingiausių moderniosios islandų literatūros kūrinių. Siužeto pagrindu pasirinkta mįslinga, Islandijoje garsiai nuskambėjusi byla. Nuošaliame Šiaurės Islandijos slėnyje įvykdytas nusikaltimas. Jo tirti atvyksta teisėjas, turintis ambicijų tapti poetu. Ar tai žmogžudystė? Kas kaltas? Kur meilės ribos?
Šis kūrinys – tai įspūdingas daugiabalsis tekstas, kuriame susipina kriminalinio romano ir meilės istorijos elementai, pasaulinio literatūros paveldo ir poetiškų islandų sagų atbalsiai.
1988 m. romanas pelnė Šiaurės ministrų tarybos literatūros premiją. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo, ji išversta į keliolika pasaulio kalbų."


Esu didelė islandiškos literatūros gerbėja. Man patinka, kad jų pasakojimuose į siužetą įpinama mitų, sagų, poezijos, vietinių herojų ir tų vietų pasakojimų, o aprašomi kraštovaizdžiai tiesiog apkeri.
Ši knyga pralenkė visas kitas prieš tai mano skaitytas (turiu omeny islandų rašytojų knygas). Savo kuriama nuotaika ir rašymo stiliumi labai artima savitam skandinaviškam stiliui, bet pati kalba labai vaizdinga ir lyriška.
Nuo pirmųjų eilučių pasinėriau į vėjuotą ir nesvetingą šiaurės atmosferą, rodos buvo galima pajusti sūrų jūros vėją. Poetiški gamtos aprašymai tiesiog užliūliavo.

Pasakojimas paremtas tikru nusikaltimu tuomet sukrėtusiu visą negausią bendruomenę. Narpliojami šio nusikaltimo motyvai ir atlikimo smulkmenos. Bylos tirti atvažiuoja jaunas ambicingas teisėjas, kuris trokšta būti poetu. Visame kame matantis grožį, jam tenka štai narplioti tokį žiaurų nusikaltimą prieš žmoniją. Jo jausmai sumišę, jis bando suprasti iš kur gimsta toks žiaurumas, kas skatina žmones nusikalsti, pakelti ranką prieš kitą...

"[...] žiaurumas, visur žiaurumas. Argi ne juo grindžiami išlikimai? Tai galioja viskam. Negali neigti, kad žiaurumas yra jėga, tarnaujanti gyvenimui. Negali..."

Tirdamas šią bylą jis ne tik bando suprasti ir pateisinti kaltinamuosius, bet taip pat jis bando suprasti ir atrasti pats save, bando suvokti kas yra gyvenimas, jo esmė ir tikslas.

"[...] gyvenimas - tik atokvėpis nuo mirties, budinčios belaikėse plotybėse, slėniuose, kalnuose, ant spindinčio mėlyno ledo, viršum baltų viršūnių, tokios tamsiai mėlynos jūros, kuri rodos beveik juoda; [...]"

Romanas daugiasluoksnis, kuriame susipina kriminalinė istorija, aistringa uždraustoji meilė, teismo procesas, nuostabus Islandijos gamtos vaizdai. Ir į visą tai dar yra įpinamos geriausios šalies sagos. Tai nėra eilinis kriminalinis pasakojimas, jame nagrinėjamos daug sudėtingesni dalykai, keliami filosofiniai klausimai.
Skaitant pasakojimas atrodo kiek padrikas, palengva plevenantis, ritmiškas. Nėra jokios įtampos ir skubos. Veikėjai kiek susikaustę, pasinėrę į save, užsisklendę, tik su retom emocijų proveržom.
Knyga skaitėsi labai lengvai ir greitai. Tikras pasimėgavimas.


Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 2005
Apimtis: 269

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą