Edvard Radzinsky"
Ši knyga - tai istorija pateikta romano forma. Parašyta nesudėtingai, labai nesunku viską sekti, prisiminti, o kas svarbiausia labai įdomu. Pateikiama nenuobodžiai ir įtraukia nuo pirmųjų puslapių. Tiesiog, su galva pasineri į tą laikotarpį, politinę situaciją ir šito neeilinio žmogaus gyvenimą, kurį supą mitai, nežinomybė ir apkalbos, kuris kėlė siaubą kai kuriems. Vieni manė ji esant velnių, kiti raganiumi, nes jo prakeiksmai ir pranašystės išsipildydavo, o jis buvo paprasčiausias kaimo vyriokas, kuris mokėjo daryti įstabią įtaka kitiems. Nors tiesa pasakius mane jo išvaizda labai baugina, bet gal čia tik paprasčiausiai ilgos barzdos efektas.
Visada žavėjausi Edvard'o Radzinsk'io darbais. Labai patiko jo TV laidų ciklas "Zagadki istoriji". Ši knyga, kaip ir kiti jo darbai, išsami, kruopšti, įdomi, prikaustanti, patraukianti ir remiasi autentiškais šaltiniais, kuriuos autorius gausiai cituoja.
Rasputinas - viena mistiškiausių XX a. asmenybių. Paprastas kaimo mužikas, mažaraštis, bet daręs neįtikėtinai didelę įtaką karališkai šeimai ir pakeitęs ne vieno žmogaus likimą.
Iš pradžių jo gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo kitų Sibiro kaimelio vyrų gyvenimo. Jis daug gerdavo (tais laikais ir iki šių dienų tai išlieka opiausia Rusijos problema), įsiveldavo į muštines su kitais savo sugėrovais. Po vieno tokio susistumdymo jis gauna kuoka per galvą, kad net kraujai pasipila. Po šio įvykio jo gyvenimas radikaliai pasikeičia: jis nustoja gerti, nebevalgo mėsos, saldėsių ir pyragėlių, nuolatos ir labai daug meldžiasi, iškeliauja į piligriminę kelionę - eina nuo vieno vienuolyno prie kito, iš vienos šventos vietos prie kitos, minta žmonių išmalda, skleidžia Dievo žodį ir cituoją šventąjį raštą.
Carienė negalėdama pagimdyti įpėdinio, puola į didelę neviltį ir kraštutinumus, ji desperatiškai ieško šventojo, kuris jai galėtų tai išpranašauti ir išmelsti. Rasputinas - "šventvyris", kuris savo pamokslais ir prakalbomis patraukia daugybės gerbėjų dėmesį. Apie jį sklinda kalbos, kad jis yra Dievo palytėtas, gali daryti stebuklus, rankos prisilietimu gydo ir mato ateitį. Gimus įpėdiniui, jis tampa jo gydytoju ir stebukladariu, nes berniukas serga nepagydoma paveldima liga. Dėl to Rasputinas tampa daugiau nei draugu karališkajai šeimai. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, carai pirmiausiai pasitardavo su "mūsų draugu". Ateityje jis taps nepakeičiamu žaisliuku carienės rankose.
Auganti meilė Rasputinui, paskatina ir nesibaigiančių gandų sklidimą. Net gi pradedamas tyrimas dėl jo priklausymo chlystų sektai. Bet jei kada ir priklausė jai, jis jau seniai sukūrė savąją religiją, kuriai visa širdimi atsiduoda. Turėdamas carienės užtarimą jam negresia nieko, bet koks nepalankus jam asmuo tiesiog pašalinamas iš kelio. Carienė šventai tiki, kad tikrasis "šventasis pamišimas" negali egzistuoti be pažeminimų, smerkimo ir paniekos.
Jo įtaka išauga, jis tampa asmeniniu carienės patarėju, o galbūt tiesiog palankiausia priedanga carienei, kuri jo vardu daro žymią įtaką carui ir tvarko valstybinius reikalus. Neapykanta šventvyriui auga, pradeda sklisti kalbos apie jo pasileidimą ir paleistuvystę, apie jo keliamas orgijas ir iškrypimus. Jo manymu, kol nepatyrei nuodėmės nebūna ir atgailos, o be atgailos nebūna ir tikrojo tikėjimo.
"Jis įkūnijo stebėtiną gebėjimą - nuolatinės nuodėmės apvalkale širdimi gyventi teisuoliškai."
"Kasdien be gėdos nusidėti,
Nesirenkant dienų, naktų,
Ir pagiriomis patyliukais
Sliūkint prie Dievo namų.
Triskart lig žemės nusilenkti,
Septynis - persižegnoti,
Vogčiom karšta kakta paliesti
Apspjaudytas grindų plokštes.
Varioką įdedant lėkštelėn
Tris ir septynis dar kartu
Bučiuot išblukusią ikoną,
Jau nubučiuotą baigtinai...Ši knyga - tai istorija pateikta romano forma. Parašyta nesudėtingai, labai nesunku viską sekti, prisiminti, o kas svarbiausia labai įdomu. Pateikiama nenuobodžiai ir įtraukia nuo pirmųjų puslapių. Tiesiog, su galva pasineri į tą laikotarpį, politinę situaciją ir šito neeilinio žmogaus gyvenimą, kurį supą mitai, nežinomybė ir apkalbos, kuris kėlė siaubą kai kuriems. Vieni manė ji esant velnių, kiti raganiumi, nes jo prakeiksmai ir pranašystės išsipildydavo, o jis buvo paprasčiausias kaimo vyriokas, kuris mokėjo daryti įstabią įtaka kitiems. Nors tiesa pasakius mane jo išvaizda labai baugina, bet gal čia tik paprasčiausiai ilgos barzdos efektas.
Visada žavėjausi Edvard'o Radzinsk'io darbais. Labai patiko jo TV laidų ciklas "Zagadki istoriji". Ši knyga, kaip ir kiti jo darbai, išsami, kruopšti, įdomi, prikaustanti, patraukianti ir remiasi autentiškais šaltiniais, kuriuos autorius gausiai cituoja.
Rasputinas - viena mistiškiausių XX a. asmenybių. Paprastas kaimo mužikas, mažaraštis, bet daręs neįtikėtinai didelę įtaką karališkai šeimai ir pakeitęs ne vieno žmogaus likimą.
Iš pradžių jo gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo kitų Sibiro kaimelio vyrų gyvenimo. Jis daug gerdavo (tais laikais ir iki šių dienų tai išlieka opiausia Rusijos problema), įsiveldavo į muštines su kitais savo sugėrovais. Po vieno tokio susistumdymo jis gauna kuoka per galvą, kad net kraujai pasipila. Po šio įvykio jo gyvenimas radikaliai pasikeičia: jis nustoja gerti, nebevalgo mėsos, saldėsių ir pyragėlių, nuolatos ir labai daug meldžiasi, iškeliauja į piligriminę kelionę - eina nuo vieno vienuolyno prie kito, iš vienos šventos vietos prie kitos, minta žmonių išmalda, skleidžia Dievo žodį ir cituoją šventąjį raštą.
Carienė negalėdama pagimdyti įpėdinio, puola į didelę neviltį ir kraštutinumus, ji desperatiškai ieško šventojo, kuris jai galėtų tai išpranašauti ir išmelsti. Rasputinas - "šventvyris", kuris savo pamokslais ir prakalbomis patraukia daugybės gerbėjų dėmesį. Apie jį sklinda kalbos, kad jis yra Dievo palytėtas, gali daryti stebuklus, rankos prisilietimu gydo ir mato ateitį. Gimus įpėdiniui, jis tampa jo gydytoju ir stebukladariu, nes berniukas serga nepagydoma paveldima liga. Dėl to Rasputinas tampa daugiau nei draugu karališkajai šeimai. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, carai pirmiausiai pasitardavo su "mūsų draugu". Ateityje jis taps nepakeičiamu žaisliuku carienės rankose.
Auganti meilė Rasputinui, paskatina ir nesibaigiančių gandų sklidimą. Net gi pradedamas tyrimas dėl jo priklausymo chlystų sektai. Bet jei kada ir priklausė jai, jis jau seniai sukūrė savąją religiją, kuriai visa širdimi atsiduoda. Turėdamas carienės užtarimą jam negresia nieko, bet koks nepalankus jam asmuo tiesiog pašalinamas iš kelio. Carienė šventai tiki, kad tikrasis "šventasis pamišimas" negali egzistuoti be pažeminimų, smerkimo ir paniekos.
Jo įtaka išauga, jis tampa asmeniniu carienės patarėju, o galbūt tiesiog palankiausia priedanga carienei, kuri jo vardu daro žymią įtaką carui ir tvarko valstybinius reikalus. Neapykanta šventvyriui auga, pradeda sklisti kalbos apie jo pasileidimą ir paleistuvystę, apie jo keliamas orgijas ir iškrypimus. Jo manymu, kol nepatyrei nuodėmės nebūna ir atgailos, o be atgailos nebūna ir tikrojo tikėjimo.
"Jis įkūnijo stebėtiną gebėjimą - nuolatinės nuodėmės apvalkale širdimi gyventi teisuoliškai."
"Kasdien be gėdos nusidėti,
Nesirenkant dienų, naktų,
Ir pagiriomis patyliukais
Sliūkint prie Dievo namų.
Triskart lig žemės nusilenkti,
Septynis - persižegnoti,
Vogčiom karšta kakta paliesti
Apspjaudytas grindų plokštes.
Varioką įdedant lėkštelėn
Tris ir septynis dar kartu
Bučiuot išblukusią ikoną,
A. Blokas "
Artėjant jo gyvenimo saulėlydžiui, jis pradeda be proto gerti, kasdien rengiami vakarėliai su dainomis ir šokiais. Jis nebeslepia savo paklydimu ir patvirkimo, nebado atrodyti geresnis ir tyresnis.
"Kristus jau seniai buvo ji apleidęs, o jis vis meldėsi nesuvokdamas, kad seniausiai tarnauja Antikristui."
"Kristus jau seniai buvo ji apleidęs, o jis vis meldėsi nesuvokdamas, kad seniausiai tarnauja Antikristui."
Jis nepastebimai ritosi žemyn, kartu su savimi traukdamas ir išrinktąją šeimą. Taip užsitarnaudamas nesuskaičiuojamus priešų būrius, kurie suplanavo, atrepetavo ir įvykdė jo mirties bausmę.
Buvo neramūs ir sunkūs laikai. Išsikapsčiusi iš pirmosios revoliucijos, šalis įsitraukia į Pirmąjį pasaulinį karą su vokiečiais. Karui einant į pabaigą bręsta antroji revoliucija, kuri nusineš daugybės žmonių gyvenimus, šalis skęs nesibaigiančiuose kraujo klanuose.
Pasirodo, jog pirmąsias komunistines idėjas pradėjo skleisti ne Leninas, o Rasputinas, o komunistinės valstybės užuominos jau atsirado prie paskutinio caro.
Verta dėmesio knyga, kurioje išsamiai ir palaipsniui atskleidžiamos Rasputino gyvenimo ir mirties paslaptys, tuometinis laikmetis ir karališkos šeimos gyvenimas ir kas nulėmė jų mirtį.
Labai rekomenduoju.
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2011
Apimtis: 568
Buvo neramūs ir sunkūs laikai. Išsikapsčiusi iš pirmosios revoliucijos, šalis įsitraukia į Pirmąjį pasaulinį karą su vokiečiais. Karui einant į pabaigą bręsta antroji revoliucija, kuri nusineš daugybės žmonių gyvenimus, šalis skęs nesibaigiančiuose kraujo klanuose.
Pasirodo, jog pirmąsias komunistines idėjas pradėjo skleisti ne Leninas, o Rasputinas, o komunistinės valstybės užuominos jau atsirado prie paskutinio caro.
Verta dėmesio knyga, kurioje išsamiai ir palaipsniui atskleidžiamos Rasputino gyvenimo ir mirties paslaptys, tuometinis laikmetis ir karališkos šeimos gyvenimas ir kas nulėmė jų mirtį.
Labai rekomenduoju.
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2011
Apimtis: 568
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą