"Exonerated by the Vampyre High Council and returned to her position of High Priestess at Tulsa's House of Night, Neferet has sworn vengeance on Zoey. But Zoey has found sanctuary on the Isle of Skye and is being groomed by Queen Sgiach to take over for her there. Being Queen would be cool, wouldn't it? And what about Stevie Rae and Rephraim? The Raven Mocker refuses to be used against Stevie Rae, but what choice does he have when no one in the entire world, including Zoey, would be ok with their relationship? Does he betray his father or his heart?"
Dieve mano na ir fantazija tų moterėlių, kuo toliau, tuo daugiau "belebirdos", nuo kurios tik baisus žiovulys ima. O jei atvirai, mano manymu, jau seniai laikas pabaigti šią seriją. Viskas sukasi apie tą patį. Veikėjai tie patys, tie kurie mirė, tai kitoje knygoje atgimsta vienokiu ar kitokiu pavidalu. Jei pradžioje pagrindinė veikėja atrodė žavinga, visagalė, protaujanti ir be proto sąžininga, tai šioje knygoje - prigesusi, išsisėmusi ir nuvalkiota. Ir seniau nebuvo keliami padorumo, savigarbos ir kuklumo klausimai, tai dabar visai jokių ribų nebėra. Skaitai ir netiki, kad knyga paaugliams. "Karštų" scenų tikrai netrūksta. Nors ten ir taip visko kiek per daug.
Zoja sugeba pabusti iš komos ir kartu sugrąžina iš anapus savo draugą ir karį. Neferet sugrįžta į nakties namus ir toliau kuria planus kaip sužlugdyti ir pašalinti Zoją sau iš kelio, o dar geriau nuo žemės paviršiaus. Džekas yra žiauriai nužudomas ir visi dėl to skendi liūdesyje bei ruošiasi laidotuvėms. Atskleidžiama didžiausia Stevie Ray paslaptis. Visi šokiruoti ir pasipiktinę. Rephraim viskam paaiškėjus tenka rinktis tarp tėvo ir savo meilės. Jis negali išduoti tėvo, bet ir nesugeba palikti ir pamiršti mylimosios. Tenka kiekvienam įrodinėti, kad tavo jausmai nuoširdūs, kad tavyje nebevaldo blogis ir kad tu pasiruošęs atsiduoti Deivei ir tarnauti gėriui. Tačiau juo vis tiek nepasitikima, nes nuo jo rankos žuvo ne vienas asmuo. Stevie Ray ir Rephraim draugystei tenka išgyventi nemažai, nes jai daug kas nepritaria. Viską kulminuoja Zojos mamos nužudymas.
Seniau man ši serija buvo poilsiu nuo visko. Tiesiog buvo smagu praleisti vakarą ar du apie nieką negalvojant ir nesigilinant į nieką. Perskaitai, gauni malonumo dozę ir kitą dieną pamiršti. Tačiau autorės išsisėmė ir nieko naują nebesukuria. Buvo neįdomu skaityti, jokio azarto, jokio adrenalino. Gal tik vietomis siužetas kiek pagavo, o visą kitą tiesiog šlamštas ir laiko gaišimas.
Nors knyga baigėsi įdomioje vietoje, bet nebekyla noras laukti kitos knygos ir ją skaityti. Manau ties ja ir sustosiu...
Dieve mano na ir fantazija tų moterėlių, kuo toliau, tuo daugiau "belebirdos", nuo kurios tik baisus žiovulys ima. O jei atvirai, mano manymu, jau seniai laikas pabaigti šią seriją. Viskas sukasi apie tą patį. Veikėjai tie patys, tie kurie mirė, tai kitoje knygoje atgimsta vienokiu ar kitokiu pavidalu. Jei pradžioje pagrindinė veikėja atrodė žavinga, visagalė, protaujanti ir be proto sąžininga, tai šioje knygoje - prigesusi, išsisėmusi ir nuvalkiota. Ir seniau nebuvo keliami padorumo, savigarbos ir kuklumo klausimai, tai dabar visai jokių ribų nebėra. Skaitai ir netiki, kad knyga paaugliams. "Karštų" scenų tikrai netrūksta. Nors ten ir taip visko kiek per daug.
Zoja sugeba pabusti iš komos ir kartu sugrąžina iš anapus savo draugą ir karį. Neferet sugrįžta į nakties namus ir toliau kuria planus kaip sužlugdyti ir pašalinti Zoją sau iš kelio, o dar geriau nuo žemės paviršiaus. Džekas yra žiauriai nužudomas ir visi dėl to skendi liūdesyje bei ruošiasi laidotuvėms. Atskleidžiama didžiausia Stevie Ray paslaptis. Visi šokiruoti ir pasipiktinę. Rephraim viskam paaiškėjus tenka rinktis tarp tėvo ir savo meilės. Jis negali išduoti tėvo, bet ir nesugeba palikti ir pamiršti mylimosios. Tenka kiekvienam įrodinėti, kad tavo jausmai nuoširdūs, kad tavyje nebevaldo blogis ir kad tu pasiruošęs atsiduoti Deivei ir tarnauti gėriui. Tačiau juo vis tiek nepasitikima, nes nuo jo rankos žuvo ne vienas asmuo. Stevie Ray ir Rephraim draugystei tenka išgyventi nemažai, nes jai daug kas nepritaria. Viską kulminuoja Zojos mamos nužudymas.
Seniau man ši serija buvo poilsiu nuo visko. Tiesiog buvo smagu praleisti vakarą ar du apie nieką negalvojant ir nesigilinant į nieką. Perskaitai, gauni malonumo dozę ir kitą dieną pamiršti. Tačiau autorės išsisėmė ir nieko naują nebesukuria. Buvo neįdomu skaityti, jokio azarto, jokio adrenalino. Gal tik vietomis siužetas kiek pagavo, o visą kitą tiesiog šlamštas ir laiko gaišimas.
Nors knyga baigėsi įdomioje vietoje, bet nebekyla noras laukti kitos knygos ir ją skaityti. Manau ties ja ir sustosiu...
Vertinimas: 2/5
Leidėjas: ATOM
Meitai: 2011
Apimtis: 304
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą