"Literatūrinis bytnikų ir hipių kartos manifestas „Arbūzų cukruje“ yra simboliška knyga, kurią perpras ne kiekvienas. Tai modernus biblinio Rojaus mitas, kupinas haliucinuojančio humoro pasakojimas apie tragišką meilės trikampį."
Keista knyga, kur persipina haliucinacijos, utopinės fantazijos ir svajonės. Skaitėsi gana lengvai, greitai ir visai įdomiai, net smagiai. Vietomis net sukeldavo šypseną. Pagrindinę mintį nėra jau taip sunku iššifruoti, galima pastebėti biblinių motyvų ir alegorijų į rojaus vaizdus. Žinoma, perskaičius baigiamąjį žodį supranti, kad ten visko daug daugiau.
Tai savotiška utopija apie idealią bendruomenę, kurioje nėra smurto, prievartos, polinkio į bet kokias ydas. Visi žmonės šioje bendruomenėje yra kūrybiškos sielos, kuria skulptūras, rašo knygas, augina įvairiaspalvius arbūzus, iš kurių po to spaudžia sultis ir verda cukrų. O iš arbūzų cukraus lipdo savo gyvenimus ir bet kokius reikalingus buities daiktus.
Išžudžius visus tigrus, kurie terorizavo ir gąsdino visa bendruomenę, gaudė ir valgė žmones, buvo išvarytas bet koks blogis iš idMYRIO ir gyvenimas tapo panašus į rojų su srauniomis ir pilnomis gyvybės upėmis, derlingais laukais, kur visur auga gėlės ir statomos įvairiausios skulptūros (dažniausiai daržovių). Visas blogis, smurtas ir visi kiti negerumai yra palikti Užmirštuose dalykuose, kur neauga augalai, nesiveisia jokie gyvūnai ir net paukščiai neskraido.
Neapsieinama ir be meilės trikampio. Tik ta meilė savotiška, skaudi ir tragiška. Emocijos labai skurdžios, sukaustytos arba jų iš viso tiesiog nėra. Autorius visiškai pašalino emocijas iš kasdienio gyvenimo, veikėjų dialogų, net iš meilės ir smurtinio akto scenų. Viskas vyksta mechaniškai, monotoniškai ir vienodai.
Vienu žodžiu, knyga apie haliucinacijų sukurtą sukurtą gyvenimą, kvepianti skaniais ir saldžiais arbūzais ir paįvairintą hipiškomis idėjomis.
Man visai patiko, bet manau reikia būti gerokai apsvaigus ar skrajoti po kitus pasaulius, kad tikrai ir nuoširdžiai žavėtis šia knyga.
Vertinimas: 3/5
Leidėjas: Kitos knygos
Metai: 2008
Apimtis: 168
Keista knyga, kur persipina haliucinacijos, utopinės fantazijos ir svajonės. Skaitėsi gana lengvai, greitai ir visai įdomiai, net smagiai. Vietomis net sukeldavo šypseną. Pagrindinę mintį nėra jau taip sunku iššifruoti, galima pastebėti biblinių motyvų ir alegorijų į rojaus vaizdus. Žinoma, perskaičius baigiamąjį žodį supranti, kad ten visko daug daugiau.
Tai savotiška utopija apie idealią bendruomenę, kurioje nėra smurto, prievartos, polinkio į bet kokias ydas. Visi žmonės šioje bendruomenėje yra kūrybiškos sielos, kuria skulptūras, rašo knygas, augina įvairiaspalvius arbūzus, iš kurių po to spaudžia sultis ir verda cukrų. O iš arbūzų cukraus lipdo savo gyvenimus ir bet kokius reikalingus buities daiktus.
Išžudžius visus tigrus, kurie terorizavo ir gąsdino visa bendruomenę, gaudė ir valgė žmones, buvo išvarytas bet koks blogis iš idMYRIO ir gyvenimas tapo panašus į rojų su srauniomis ir pilnomis gyvybės upėmis, derlingais laukais, kur visur auga gėlės ir statomos įvairiausios skulptūros (dažniausiai daržovių). Visas blogis, smurtas ir visi kiti negerumai yra palikti Užmirštuose dalykuose, kur neauga augalai, nesiveisia jokie gyvūnai ir net paukščiai neskraido.
Neapsieinama ir be meilės trikampio. Tik ta meilė savotiška, skaudi ir tragiška. Emocijos labai skurdžios, sukaustytos arba jų iš viso tiesiog nėra. Autorius visiškai pašalino emocijas iš kasdienio gyvenimo, veikėjų dialogų, net iš meilės ir smurtinio akto scenų. Viskas vyksta mechaniškai, monotoniškai ir vienodai.
Vienu žodžiu, knyga apie haliucinacijų sukurtą sukurtą gyvenimą, kvepianti skaniais ir saldžiais arbūzais ir paįvairintą hipiškomis idėjomis.
Man visai patiko, bet manau reikia būti gerokai apsvaigus ar skrajoti po kitus pasaulius, kad tikrai ir nuoširdžiai žavėtis šia knyga.
Vertinimas: 3/5
Leidėjas: Kitos knygos
Metai: 2008
Apimtis: 168
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą