Romantiška istorija iš serijos kai meilė keliauja laiku. Tai pirmoji dilogijos dalis. Jausminga istorija, kuri vietomis buvo banaloka ir per daug pasaldinta,bet skaitėsi labai lengvai ir greitai. Vietomis istorija buvo monotoniška ir pasikartojanti. Nors turiu pripažinti, kad joje buvo kažkas tokios, kas privertė mane ją perskaityti iki galo. Man tai buvo vieno vakaro skaitinys smegenų pailsinimui.Trisdešimtmetė Elizabeta neseniai išsiskyrė su vyrų, bando įveikti šią krizę ir iš naujo pradėti gyventi tik kitaip nei prieš tai. Ji sugrįžta į savo jau mirusios tetos Veritės namus. Vos išvydus tą seną namą ir vėl peržengus jo slenkstį, ją užplūsta prisiminimai apie vaikystėje jame praleistas vasaras, apie prieš dešimtmetį įvykusias čia jos pačios vestuves, apie keistas istorijas, kurias vis pasakodavo teta gyva būdama. Ji sakydavo, kad šis namas turi didžiulę paslaptį, kad jame vaidenasi ir kad nepažįstami žmonės atsiranda iš niekur ir tokiu pat būdu išnyksta. Ji vis dar susimąstydavo, kaip ji nepamatė kas per žmogus, su kuriuo praleido šitiek metų santuokoje, kurį visą laiką bandė suprasti ir pateisinti. Tačiau jis visiška jos priešingybė - smulkmeniškas, bejausmis ir godus. Ji niekada nesiskirdavo su senoviniu pakabuku, kurį jai ir jos pusseserei Ru paliko teta kartu su šiuo manu. Ji juo džiaugėsi kaip neįkainojama relikvija ir prisiminimų saugotoja. Iki tos dienos kol neatsiskleidė tikroji jo paslaptis. Vieną vakarą ji išgirsta muzika ir mergaitės balsą sklindant už durų, už kurių nieko nėra. Kažkada po didžiulio gaisro ta namo dalis sudegė ir niekada nebuvo rekonstruota. Paspaudus tų durų rankeną, jos atsidarė ir ji atsiduria tame pačiame name tik šimtas metų į praeitį. Taip prasideda jos kelionė tarp skirtingų šimtmečių. Ji pradeda domėtis šio namo istorija, jos buvusių gyventojų likimus. Ji bando rasti atsakymus į tuos be galinius ir nesibaigiančius klausimus, kurie iškilo atradus properša laike. Kartą kai ji apsilanko su perspėjimu apie artėjančią nelaimę, ji susipažįsta su jaunu daktaru. Taigi, dabar iškyla didžiausia jos gyvenimo dilema, kaip paleisti savo laiką, visus patogumus ir civilizaciją ir iškeliauti į ten, kur dar net elektros nėra ir kaip palikti savo artimuosius ir draugus ir paprasčiausiai dingti be žinios.
Šis romanas - tai lengvas skaitaliukas, nieko rimto, nieko reikšminga, nieko ypatinga ir nieko per daug įdomaus. Autorė neišsiplečia pasakodama apie XIX a. ir jo gyvenimo subtilybes. Ji labiau koncentruojasi ties herojų drama ir meilės istorijos vystymų. Labai priminė Diana Gabaldon "Svetimšalė", tik ši paprastesnė ir daug plonesnė. Abiejų knygų idėjos turi nemažai panašumų, bet pačios istorijos ganėtinai skiriasi.
Vienu žodžiu vienkartinis skaitalas, bet man tuo momentu labai tiko.
Vertinimas: 3/5
Leidėjas: Mira Books
Metai: 1997
Apimtis: 251
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą