"XX a. vidurys. Įgyvendinant namų ūkio programą į garsų universitetą atvežami tikri kūdikiai – juos augindamos studentės mokosi motinystės. Vienas jaunuolis, užaugęs tokiomis neįtikėtinomis sąlygomis, savo kailiu patirs, kad rasti tikrąją meilę ir išmokti kuo nors pasitikėti jam – viso gyvenimo užduotis. Šiame kerinčiame romane bestselerių autorė Lisa Grunwald pasakoja apie Henrį Hausą, kuris nepaprastai patrauklus, žavus ir visų garbinamas, bet neįstengia visiškai atsiduoti nė vienai iš jį mylinčių moterų, negali nė viena visiškai pasitikėti. Kupinas nepamirštamų personažų, vietų ir įvykių romanas atskleidžia kultūrinį XX a. vidurio sąmyšį ir jaunuolio, mėginančio išsivaduoti iš sudarkytos vaikystės pančių,
vidinę maišatį."
vidinę maišatį."
Jau kurį laiką labai norėjau perskaityti šią knygą dėl jos pasakojamos istorijos, bet turiu prisipažinti likau kiek nuvilta, nes vietomis atrodė istorija kiek pritempta ir perdėta, o vietomis paviršutiniška. Siužetas rutuliojamas nuosekliai, bet vis tiek kažko jam trūko, kad besąlygiškai mane apžavėtų. Pirmieji 100 puslapių man tikrai labai patiko, tiesiog ryte rijau, po to po truputėli susidomėjimas mažėjo, atsirado nuobodulys, o paskutinius 20 puslapių jau "damušinėjau". Pagrindinis veikėjas Henris Hausas mane vietomis kiek nervino, o kai kurie poelgiai siutino ir piktino. Perskaičius ši knyga nepaliko man gilesnių išgyvenimų, emocijų, jausmų ar pamąstymų.
Kai kuriuos psichologinius aspektus savo veikėjuose autorė tikrai labai gerai atskleidė. Henrio blaškymasis, vidiniai konfliktai, nemokėjimas prisirišti ir pasirinkti tinkamai. Kuomet jis yra spaudžiamas rinktis, jis paprasčiausiai traukiasi, pyksta ir užsisklendžia savyje. Ji persekiojo nuolatinė baimė būti pamestam.
"Jei nieko neturi, tai neturi ir ko prarasti."
Henris nuolatos ieško savęs, bando atskleisti save kūryboje., realizuoti, būti kažkuo. Vidinis maištas, sąmyšis ir jį persekiojantis nepasitikėjimas savimi skatina ji būti dėmesio centre. Jis bando atrasti ryšį su kitais žmonėmis, atrasti tiesą bei meilę, bet vidiniai priekaištai, maištavimas jį stumia prie tų žmonių, kurie tik daugiau atneša sąmyšio į jo ir taip neramią sielą. Kartais per savo atkaklumą, norą maištauti ir nesubrendimą, jis nepastebėjo tų žmonių, kurie tikrai jį mylėjo ir linkėjo jam tik gero.
Autorė tikrai labai įspūdingai ir įtikinamai pavaizdavo XX a. vidurio kontrkultūrą. Hipių maištavimai prieš nusistovėjusius stereotipus, narkotikai, alkoholis, šėliojimas, sekso revoliucija ir t.t. Monogamija, ištikimybė, santuoka, meilė - visą tai yra atgyvena ir niekam nereikalinga.
"...tai mano kūnas, tad aš ką noriu, tą darau su juo."
Knygos pagrindinė tema yra apie XX amžiuje universitetuose labai populiarią namų ūkio discipliną. Joje buvo mokoma kaip tvarkyti, lyginti, valyti, gaminti, prižiūrėti ir auginti vaikus. Šios disciplinos tikslas buvo paruošti idealias namų šeimininkes ir motinas. Tuo metu buvo manoma, kad motinystės privaloma mokytis, nes tai neateina intuityviai. Motinystės praktikai buvo naudojami gyvi kūdikiai iš prieglaudos. Henris Hausas yra vienas iš tų mokomųjų kūdikių. Jį pirmaisiais gyvenimo metais augino septynios mamos. Jam niekada neteko rinktis ir prisirišti prie kurios nors vienos iš mamų. Ir kuomet Martą, mokomųjų namų vadovė, ji pasilieka, o ne atiduoda įvaikinti kaip kitus mokomuosius kūdikius pasibaigus mokslo metams, jis jos neapkenčia už melą, vengia jos ir nemyli jos, nes ji yra viena iš tų, kurios vertė jį pasirinkti.
Gana liūdna ir skausminga istorija, bet su savotiškai laiminga pabaiga, bandanti išsiaiškinti kaip pirmieji gyvenimo metai įtakoja mūsų ateitį ir daromus sprendimus, mūsų vertybių skalę ir siekius. Viskas būtų labai gerai, bet kažkaip man šiek tiek trūksta kūrinio išbaigtumui, gal jausmingumo, emocijų, tikrumo. Nors verta dėmesio vien dėl XX a. kultūrinės ir akademinės apžvalgos.
Vertinimas: 3,5/5
Leidėjas: Metodika
Metai: 2011
Apimtis: 360
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą