Cees Nooteboom "Ritualai"

"Inis Vaintropas, „diletantas itališkąja šio žodžio prasme“, turi pakankamai pinigų, kad gyventų patogiai. Jis prekiauja paveikslais, rašo horoskopus ir receptus laikraščiams, seka akcijų biržos naujienas. Žengia per gyvenimą be ypatingų rūpesčių ir nepuoselėja didelių ambicijų. Jo religija – moterys. Deja, ritualu tapęs mylėjimasis nužudo pačią meilę, ir vieną dieną, kaip, beje, pats Inis išpranašavo savo sukurtame horoskope, jį palieka žmona. Jis sugniuždytas. Bet negebantis valdyti savo gyvenimo Inis nesugeba ir deramai jo nutraukti.

Vienas su kitu visiškai nebendraujantys tėvas ir sūnus Tadsai gyvena „vieni gražioje ir tuščioje visatoje, riedančioje savo pačios susikurtais bėgiais kaip traukinys be mašinisto“. Jie taip pat susikuria išgyventi padedančių ritualų. Inis – tik pasyvus pasaulio stebėtojas, todėl skirtingu laiku juodu trumpam įsileidžia jį į savo gyvenimus, nesibaimindami, kad jis pakeis jų rutiną. Tadso tėvo ritualas, pasak Inio, „visų daiktų tėvas“ laikas, Tadsas tėvas – „lyg žmogus dykumoje ties tam tikru smėlio grūdeliu būtų padaręs sandėrį: tik čia jis gali valgyti, skaityti“. Tadso sūnaus ritualas – japoniška arbatos ceremonija, bet jis nėmaž netrokšta aplankyti Japonijos, tardamas, kad ji – tik iškreipta jo idealo forma.

Įspraudę savo gyvenimą į ritualus Inis ir Tadsai nebepastebi paties gyvenimo ir nepajunta, kaip jis nevaldomai ima jiems sprūsti iš rankų..."

Savotiškas pasakojimas, įdomiai parašytas, o subtilus jo pateikimas žavi ir patraukia. Perskaičius knygą pradedi svarstyti tai apie ką gi iš tikrųjų ji yra ir koks jos moralas. Kiekvienas atras kažką savo, supras savaip ir skaitant antrą kartą manau kils ir visai kitokių minčių. Nuostabus kūrinys, nors trumpas, bet be jokių nuklydimų į šoną ar didelių išvedžiojimų. Tai romanas savotiškai pasakojantis apie tris skirtingus žmones ir jų savižudybes.

Inis Vaintropas yra pasiturintis horoskopų, receptų ir viso ko kito sudarytojas ir mergišius, kuris gyvena be rūpesčių. Mylėjimasis jam tampa ritualu ir rutina, kuris atima bet kokį džiaugsmą, pasimėgavimą, o tuo labiau meilę. Jis išpranašauja viename iš horoskopu, kad kai ji paliks žmona, jis nusižudys. Atėjus tai dienai jis jaučiasi sugniuždytas ir palūžęs, praradęs bet kokią viltį ir tikėjimą. Pasiima diržą ir eina kartis, tačiau net ir deramai nusižudyti jam nelemta. Ir štai jis sutinka du vyrukus - tėvą ir sūnų, kurie vienas su kitu visiškai nebendrauja, bet juos sieja savotiškai panašus požiūris ir tragiškas išėjimas iš gyvenimo. Inis Arnoldą Tadsą sutinka 1953 metais, o  Filipą Tadsą 1973 metais. Abu jie gyvena izoliuotame, savo sukurtame pasaulyje. Viskas jame griežtai sustyguota ir kiekvienas atliekamas veiksmas jau yra tapęs savotišku ritualu. Inis yra stebėtojas ir geras klausytojas, kuris nesugebėtų sugriauti jau nusistovėjusios tvarkos ir šventų ritualų. Gal dėl to abudu Tadsai įsileidžia jį savo gyvenimus.Kiekvienas ieško kaip save realizuoti. Tėvas yra visiškai nedvasingas ir nereligingas, kai tuo tarpu sūnus pasineria į japonų ideologijas ir savo gyvenimą reguliuoja pagal jas.

 "Niekados labai žmonių nemėgau. dauguma jų - bailiai, konformistai, sujauktgalviai, pinigų gaudytojai, be to, jie kits kitą užkrečia. Ten, viršūnėse, jie tavęs nebekamuoja. Gamta yra tyra kaip ir gyviai. Šitas šuva man brangesnis už visus žmones drauge. Gyviai yra tiesūs, good for them. Pasibaigus karui, kai mes pagaliau gavom išgirsti ir pamatyti viską, kas nutiko, išdavystę, badą, žudynes, niokojimą - vien žmogaus darbus, - tada ėmiau iš tikrųjų niekinti žmones. Ne paskirus individus, bet visą rūšį, kuri žudydama ir meluodama keliauja į savo pačios mirtį. Gyviai yra straight, gyviai neturi lozungų, nemiršta dėl ko nors kito, bet nemiršta ir dėl to, kas jiems nepridera. Šiuolaikinėje silpnų žmonių visuomenėje pecking order yra nepakeičiamas principas, tačiau jis pakankamai gerai veikė, iki mums pasirodant evoliucijoje."

 Visi trys vyrai ieško savo vietos šiame gyvenime. Autorius vengia idealizuoti rytų kultūrą, labai subtiliai ir be jokios pompastikos jis aprašo žalios arbatos ceremoniją ar pateikia jogos apibūdinimą. O taip pat į visą tai dar įpinamas skeptiškas Inio požiūris. Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Inis yra bestuburis veikėjas, kuris švaisto savo gyvenimą be tikslo, tačiau ir jo charakteriui autorius suteikia atspalvį, kuris kuria įdomius kontrastus.

Ritualai - tai yra mūsų kasdienis gyvenimas, mūsų rutina. Mes labai dažnai net to nepastebėdami įspraudžiame save į jų rėmus ir griežtai laikomės eiliškumo, bet tuo tarpu net nepastebime, kad tikrasis gyvenimas mums taip ir praeina pro šalį, kad prarandame begales galimybių save realizuoti ir atrasti. 

Labai gražiai parašyta, kiek liūdna istorija, kurioje atrandi nemažai perliukų. Minčių, kurios priverčia mąstyti, filosofuoti ir ieškoti. Verta dėmesio knyga, tik gaila, kad jos užtenka tik labai trumpam.

Vertinimas: 4,5/5

Leidėjas: Baltos lankos

Metai: 2011

Apimtis: 192