"A book must be the axe for the frozen sea inside us"

Franz Kafka



2012 m. liepos 22 d., sekmadienis

Jamie Ford "Keiko"

"Jamie Ford romanas „Keiko“ atskleidžia 1942-ųjų metų įvykius Amerikoje. Dvylikos metų berniukas Henris auga kinų imigrantų šeimoje. Vieną dieną jis sutinka bendraamžę japoniukę Keiko ir tarp vaikų gimsta graži draugystė. Sietlo baltųjų mokykloje jiedu vieninteliai turi azijietiškas šaknis.
Vėliau Henrio ir Keiko daugystė perauga į meilę, tačiau savo jausmus jaunuoliai privalo slėpti nuo Henrio tėvo, mat šis nekenčia japonų – Kinijos okupantų.
Po antpuolio Perl Harbore JAV vyriausybė visus, net ir Amerikoje gimusius, japonus paskelbia priešais. Pradedamos didžiulio masto represijos – japonai įkalinami uždarose stovyklose. Todėl Keiko šeima priversta išvykti.
Ar Henris ir Keiko ištvers likimo išbandymus? Ar jų jaunos širdys sugebės išsaugoti meilę vienas kitam?"
 
 
Dar vienas puikus skaitinys. Labai lengvai, maloniai skaitosi, įtraukia, apžavi ir sugraudina. Sentimentali istorija apie kinų-japonų Romeo ir Džiuljetą. Pasakojimas gražus ir lyriškas, bet ne banalus. Tai labai jausminga istorija, bet ne tuščia. Pirmoji meilė tokia paprasta, tyra ir tikra, visai nenusaldinta ir neperdėta, nesureikšminta ir netuščiažodžiauta. Nebuvo nieko per daug, visko buvo saikingai - tiek meilės, tiek draugystės, tiek pareigos jausmo, tiek nacionalizmo, tiek karo chaoso ir nužmogėjimo, tiek kultūrinių subtilybių. Knygoje meilės istorija yra įterpiama į tikrų istorinių įvykių peripetijas.
 
Henris Lee yra kinas. Pasakojimas padalinamas į du jo gyvenimo etapus - 1942 m. kai vyko Antrasis Pasaulinis karas ir jis dvylikametis berniukas ir 1986 m. kuomet jis jau senukas, neseniai palaidojęs žmoną ir užauginęs šaunų ir protingą sūnų. Atrodytų belieka džiaugtis ramia senatve ir laukti tykios mirties, tačiau pažadai iš praeities ne visuomet pasimiršta, juk ne viskas dar "sutaisyta", dar yra galimybė laiką pasukti atgal. Gyvenime ne viskas priklauso nuo mūsų valios, tačiau visuomet imi svarstyti, o kaip būtų, jeigu... Ar būtum nuo to laimingesnis, ar nugyventum geresnį gyvenimą. 
 
Pasakojimas prasideda kai Panamos viešbutyje yra atrandami per karą japonų evakuacijos metų jų palikti daiktai. Henriui šis radinys atgaiviną praeitį. Sugrąžina tuos prisiminimus, kuriuos jis buvo palaidojęs giliai širdyje ir bijojęs ištraukti į dienos šviesą visus 40-imt metų. Nors po ši tiek metų praradimo ir neišsipildžiusių vilčių skausmas vis dar stiprus. Po daugelio metų jis vėl įžengia į tą miesto dalį, kurios visaip kaip vengdavo ir tarp senų bei visų užmirštų lagaminų bei visokiausių kitokiausių daiktų Panamos viešbutyje, jis bando susirankioti trupinėlius praeities, kurie jam buvo tokie brangūs. Visi prisiminimai sugrįžta ir jis vėl tas 12-tis berniukas, kuris buvo verčiamas lankyti baltųjų mokyklą, kurioje jis niekas, kurio visi vengia ir iš kurio visi tyčiojasi. Tik tai kai į jo gyvenimą įžengia Keiko, viskas įgauna kitokią prasmę ir patyčios pasidaro ne tokios baisios. 
Jo tėvas tiesiog apsėstas karo Kinijoje. Jis nacionalistas, kuris visa širdimi nekenčią japonų, dėl to visomis įmanomomis pastangomis siekia, kad jo sūnus būtų tikru amerikiečiu. Netgi uždraudžia Henriui namuose kalbėti kiniškai, nors pats angliškai supranta vos kelis žodžius. Tačiau nepaisant nieko - tėvų pasipriešinimo, karo, aplink supančio chaoso, engimo ir persekiojimo tarp Henrio ir Keiko užgimsta tyra ir graži pirmoji meilė. Kuomet Keiko ir jos šeima yra priversti evakuotis į perkėlimo stovyklas, jiems telieka vienintelė viltis, kad karas kažkada pasibaigs ir jie galės būti kartu. Tačiau ne visus pažadus galima ištesėti.
 
    
Knygoje gana vaizdingai aprašomas kinų bei japonų gyvenimas. 1942 metai po Pearl Harboro Amerikos valdžia įsako visus japonų kilmės asmenis evakuoti į izoliuotas stovyklas. Nors tai ir nebuvo tikrieji koncentracijos lageriai, juose žmonės nebadavo, iki išsekimo nedirbo, veikė mokyklos, buvo leidžiamas laikraštis japonų kalba, tačiau visas gyvenimas tekėjo už grotų lyg kalėjime. Ir tik pasibaigus karui žmonės buvo paleisti iš jų, bet daugumos gyvenimai jau buvo negrįžtamai sudaužyti ir sužaloti.
 
Liūdna ir graudi, be galo graži ir žavi istorija, kuri gali išspausti net ir ašarą. Mano širdžiai ypatingai miela. Aš tiesiog mėgavausi kiekvienu pasakojimo vingiu, kiekvienu žodžiu. Patyriau tikrą malonumą skaitydama šią knygą.
 
 
Vertinimas: 5/5
Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2011
Apimtis: 336 

2 komentarai:

  1. Skaičiau šį kūrinį. Vertinu tokiu pat aukštu balu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tere sõbrad, siin on inimene, keda tean, et saate käegakatsutavat privaatset arutelu pidada ja oma armuelu ümber korraldada. See inimene on alati usaldusväärne dr Egwali, võlur, kes kasutas oma loitsu nii paljude inimeste elu muutmiseks, keda ma täna tean. Te nimetate seda lihtsalt armastusloitsuks, karjääriotsinguks, terviseprobleemideks, puhastab, et on õige aeg kõhklemata teie eest hoolitseda. Minu juhtum oli enne temaga kohtumist üsna halb ja ülejäänud oli ajalugu. Saate temaga ühendust võtta ükskõik millisel viisil
    WhatsApp / Viber +2348122948392
    Post: dregwalispellbinder@gmail.com
    Ma soovin teile parimat!!

    AtsakytiPanaikinti